Tikiuosi tai konstruktyvi diskusija, tad reikia kažkaip išsisakyti, o glaustai nesigaus :)
Aš tą ir turėjau omeny, kad U21 yra daugiau darbo. 1) žaidėjai dažniausiai lieka LT komandose; 2) dauguma linkę treniruoti, nes nenukenčia rezultatai; 3) auga žaidėjo vertė rinkoje ir nauda komandai; 4) jaunimui treniruojami pradžioje dažniausiai pagrindiniai įgūdžiai; 5) gali siųlyti treniruočių planus, kurie ir savininko planus dažniausiai atitinka daugiau ar mažiau.
LT rinktinė. 1) prasideda žaidėjų migracija (galimybė užsidirbti, sunku išlaikyti); 2) ne visi linkę toliau kelti algą, ir prasideda bereikalingi treniravimai, to ko nereikia; 3) su ne LT vadovais sunkiau susitarti; 4) dėl treniruočių, žaidėjas žaidžia ne savo pozicijose, kenčia savinjnkas; 5) treniruočių planų taip paprastai neįsiųlysi.
Aš sudėtingumu laikau ne treniravimo laiką, kaip tu minėjai kiek kas sezonų turi prižiūrėti, o tai, kaip suorganizuoti 6 sezonų treniravimo planą ir jo laikymąsi žaidėjui, kuris per tuos sezonus pakeičia 8 komandas. Nes sudaryti treniruočių planą, tai kaip du pirštus..., o jį įgyvendinti, reikia 3 NT vadovų indėlio. Va čia yra iššūkis.
Dėl to, aš asmeniškai, ir lakausi tokios pozicijos, kad žaisti rekia su tuom ką rasi atėjęs į postą ir peržiūrėjęs visus įmanomus kandidatus. Nes užsiauginti NT treneris neužsiaugins (ką gali iš esmės U21 treneris).
Aš tikiuosi, kad tokia klaidinga nuomonė yra tik mano, ir su tokia pozicija nieko nepasieksim. Bet ir dabar mes nieko neturim. Kokia tai valdymo sistema egznistuoja? Planai? Aš to žinoma ir linkiu, bei tikiuosi, kad jie ir egzistuoja. Bet tada kur rezultatas? Dėl to, niekada ir nesmerksiu nė vieno NT vadovo, kaip jam besisektų, kadangi kažką dabar pakeisti, jis vienas nieko neįstengs. O ką reikia daryti? O tiksliau - kaip tai reikia įgyvendinti? Aš tikrai nežinau.